Nešiojamosios saulės baterijos paprastai turi daugiasluoksnę sudėtinę struktūrą, kurią sudaro apsauginis sluoksnis, kapsuliavimo medžiagos, saulės elementai ir atraminis sluoksnis. Išorinei medžiagai reikalingas didelis atsparumas dilimui ir smūgiams, kad būtų sumažinta žala dėl susidūrimų transportavimo ir naudojimo metu. Be to, kai kuriuose gaminiuose naudojamos lanksčios medžiagos arba sulankstomos konstrukcijos, todėl plokštes galima lengvai išdėstyti ir sudėti, kad būtų lengviau perkelti. Palyginti su tradiciniais stacionariais moduliais, nešiojamose saulės baterijose pirmenybė teikiama bendro svorio mažinimui, kad naudotojai galėtų lengviau gabenti tolimais{4}}atstumais.
Nešiojamoms saulės baterijoms paprastai reikalingas puikus atsparumas vandeniui, dulkėms ir temperatūros tolerancija. Kadangi jie daugiausia naudojami lauke, modulius veikia tokie elementai kaip lietus, dulkės, ekstremali temperatūra ir ultravioletinė (UV) spinduliuotė; todėl medžiagos turi būti stipriai atsparios senėjimui ir skilimui. Efektyvi kapsuliavimo konstrukcija sumažina išorinės aplinkos poveikį vidiniams saulės elementams, taip prailgindama įrenginio tarnavimo laiką ir veikimo patikimumą.
Nešiojamos saulės baterijos taip pat siūlo stabilias galios išvesties galimybes. Nors energijos gamybai didelę įtaką daro saulės šviesos intensyvumas ir kritimo kampas, saulės elementų išdėstymo optimizavimas ir energijos valdymo modulių įtraukimas gali padidinti energijos konversijos efektyvumą ir stabilizuoti išvestį. Apskritai, fizinis nešiojamųjų saulės baterijų dizainas yra orientuotas į tai, kad jie būtų lengvi, patvarūs, saugūs ir pritaikomi lauko aplinkai, užtikrinant patikimą mobiliųjų energijos programų veikimą.